Ta nejauki blogo pradžia...
Sveiki visi! Mano
vardas Deimantė ir aš esu paprasta mergina kilusi iš mažo miesto Jurbarko. Vis
dėl to prieš kelis metus pradėjau gana įdomų pilną gyvenimą Amerikoje.
Jau senai galvojau rašyti blogą, nors ilgai svarščiau anglų kalbą,
pagalvojau, kad šitu blogu noriu pasiekti lietuvišką publiką ir papasakoti savo gyvenimą už Atlanto. Tai aš pirmuosiuos žingsnius šioje svajonių šalyje žengiau,
kai man buvo septyniolika metų, tik baigus dešimt klasių. Nors tik atvažiavus angliškai susikalbėt galėjau, bet labai daug dalykų apie JAV
nežinojau, įskaitant mokyklos systemą. Tai kai pradėjau savo gyvenimą
Amerikoje, tai sukėlė šiek tiek sunkumų. Pirmiausia reikėjo išmokti mokyklos sistemą, tai papasakosiu apie savo pirmą dieną/metus savo mokykloje.
Dar kartą naujokė...
Jau buvau
krauščiausiausi iš Jurbarko į Klaipėdą, bet pirma vienuoliktos klasės diena
buvo pakankamai įsimintina, nes gana panaši į kinus. Dar iki šiol prisimenu
savo pirmų metų tvarkaraštį:
1.
Chemija
2.
Amerikos istorija.
3.
ESL (anglų kaip antra kalba)
4.
Pietūs ir ESL resource (verčia kaip pramoga)
5.
ESL study skill (mokinausi žodyną)
6.
ESL resource
7. Kūno kultūra
8. Matematika
Jei pastebėjot, šios pamokos tikrai buvo
lengvos, nes norėjo, kad aš pirmiau
išmokčiau anglų. Tiesa, aš galėjau sau leisti, nes pagal
Amerikos lygį galėjau sau leisti eiti iš karto į dvyliktą klasę (Lietuvoj
baigus tik 10), nes pagal
Amerikos lygį aš jau buvau daug išmokusi. Bet aš nusprendžiau neskubėti ir
pasilikti toje pačioje klasėjė, jei ir bučiau lankius Lietuvos mokyklas. Manau,
kad šis sprendimas buvo gana sėkmingas, nes be jokio streso išmokau laisviau kalbėti angliškai ir visgi baigiau mokyklą sėkmingai kaip visi čia.
Pirma diena mokykloje...
Pabandysiu prisiminti savo pirmą dieną
Amerikos mokykloje... Praėjo daugiau nei du metai, bet pabandysiu prisiminti
kuo daugiau. Prisimenu tik tai, kad dėl registracijos vėlavimo, įvairaus
testingo ir pan, pradėjau tik trečią dieną mokyklai prasidėjus, tai buvo grynai
kaip filme, kad CHEMIJOJE turėjau sėdėti gale, nes tai tebuvo vienintėlė laisva
vieta. Tada buvau labai tyli... Smagu tai, kad praėjus diena ar kelioms atėjo
dar viena naujokė iš Bostono. Nors vėliau visus persodino, prisimenu su ja
visai sutarėmė, kol buvau toje klasėjė.
Bet vėliau AMERIKOS ISTORIJA buvo dar
nejaukiau. Matote, abi klasės buvo jaunesniam lygiui (10-os klasės, nes man reikėjo
abiejų klasių baigimui), tai buvo dar nelabai jauku, nes visi ne metais, o net
dviems už mane jaunesni... Bet man visą labai patiko tas mokytojas, kad ir
labai „greitai kalbėjo“, tai ką buvo sunku suprasti. Bet po metų supratau, kad
jis visai normaliai kalba, kai jau viską supranti, ką kalba.
Na o apie ESL 4-ias pamokas iš eilės pasakysiu tiek: nuo pat
pirmos dienos tai man padėjo išmokti anglų gana greitai, be nervų. Jei Amerikos
istorijoje sunku buvo dėl anglų kalbos, čia viskas buvo taip lengva. Čia
susiradau nemažai savo draugų, pažįstamų. ESL buvo kaip mano mokyklos šeima,
kuri man padėjo praeiti pro viską. Ir visgi gal pirma diena mokykloje ir nebuvo kaip filmai rodo, nes aš
nebuvau viena per pietus – turėjau lietuvę, kuri padėjo nebūti vienai tą pirmą
dieną. Ir čia ta mūsų "šeima" antrais metais:
KŪNO KULTŪRA. Prisimenu, kad pirmą dieną mano
mokytojas kalbėjo apie visokias taisyklės, nes mes buvom kaip sporto salėje.
Draugai toje klasėje atsirado po kelių dienų kai paklausiau vieną klausimą apie
tą klasę bendraklasės. Ji tada paklausė kokį akcentą turiu ir buvo draugės visą laiką. Jei kas mane prisimena Lietuvoje, aš nemėgau šios pamokos ir
net daktarai buvo mane atelidę nuo jos ilgam laikui. TačiauAmerikoje aš tai visai
pamėgau, nes galėjau pasirinkti pati, ką noriu veikti: kilnoti svorius, bėgioti
ar dar kažkokius pratimus daryti.
MATEMIKA buvo gana
smagu, nes buvo 2 merginos iš mainų programos. Gaila jos nebuvo ESL programoje, nes anglų kalbos
pamokose su amerikiečiais turėjo jas greičiau anglų išmokti. Nesutikčiau, kad matekika labai jau tarptauinė. Amerikonai mokėjo sukurti grynai naują kalbą, bent jau man taip atrodė pirmais metais. Nors šiuo metu su tuo tikrai problemų nebeturiu.
Kaip gyvenu dabar?
Nežinau, kodėl pradėjau
aprašinėti pirmą dieną mokykloje būtent pirmame savo blog`o įraše, nes viskas
atrodo taip senai. Dabar mano gyvenimas pakankamai kitoks, gal net daug
geresnis nei buvo tada. Kai tik atvažiavau, aš buvau gana pasimetus. Nors tada
labai norėjau atvažiuoti į Ameriką, tik atvažiavus čia jaučiuosi sutrikusi.
Nenorėjau priimti nieko, kas čia vyksta, telaukiau savo teisių, nes jaučiausi
suvaržyta, lug negalėčiau niekur išeiti. Bet šiuo metu jaučiuosi be galo
laiminga ir net neįsivaizduoju, ar kada buvau laimingesnė. Praėjo laiko priimti
tai, kad čia gyventi yra visai neblogai ir pradėjau čia normalų gyvenimą. Baigiau vidurinę mokyklą, einu į koledžą ir tikiuosi po keturių metų turėti bakalarauko diplomą. Kokį? Gal verslo, gal psichologijos? O gal abu sujungsiu? Labai
tikiuosi, kad žmonėms patiks tai, ką turiu parašyti ir keliausite šia kelione kartu su manimi.
P.S Jei turite kokių klausimų, ar temų, kurias norėti paskaityi parašykite man čia ar bet kur internete.
P.P.S. Ir gal norite mano baigimo nutraukos?
